- stirenti
- stirénti, -ẽna, -ẽno Š, styrénti J.Jabl, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Š, stỹrenti, ena, -eno Lk žr. 1 styrinti:
1. Kur stỹreni, bobel? DūnŽ. ^ Styrena kaip žirnių privalgęs VP42.
2. Led tik stirẽna Ds. Padėk! Ką čia stirenì! Snt. Stỹrena, kad prisikriovęs terbas sunkiai neša Škn. Tik tik stirẽna maišą Švnč. Šarka, pamačius, kaip vilkas stirẽna lapę, pradėjo kvatotis ir rėkt (ps.) Mlt. ║ intr. sunkiai dirbti, ką daryti: Ir teip jau nebeapžioja [žemės]: vienas stirẽna stirẽna Pl. Stirẽna stirẽna, kelia kelia – i nepakelia, nepagali Klt.
3. intr. Ut, Bgs, Slč drebėti (ppr. sušalus): Stireñs visą dieną an šalčio Mlt. Perdien stirẽna [piemenėlis] OG329. Vaikai, eikit į trobą ir nestirénkit lauke! Krsn. Apsivilk storiau, kad nereikt stirént Slm. Arklys stirẽna nuo šalčio, apdenk kokia gūnia Sv. Šalčiu stirẽna po vienu žiuponiuku Prng. Ko stirenì? Lipk ant pečiaus sušiltų Ldk. | refl.: Visas nuo šalčio dreba, stirẽnas Jnšk. Kinkos truputį stirenasi, ką padarysi J.Paukš. ║ refl. virpėti: Toks gi gražumas – net širdis stirenas TŽVII324.
4. intr. Lkm, Pnm kratyti, judinti, mataruoti (kojomis): Nesidžiaugia pridaužtas, da kojom stirena LMD(Rš). Katytė staiga parvirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis J.Bil. Padėč in zaslano – kojom stirẽna. Tu, vyreli tinginėli, kur aš tave dėsiu? (d.) Slk. | refl.: Karvė apvirtus su kojom stirẽnas, matos, kad dvės Užp. ║ viksnoti: Gėriukas žįsdamas su uodegyte stirẽna Ds.
5. intr. Ln gaišti, stipti, dvėsti: Jų arklys jau baigia stirént Kp. Baigia mūsų visi viščiokai stirént Ds. | refl.: Kamgi da badai, matai – jau stirẽnas, paskerstas Lel.
6. intr. išdykauti: Ir tos stirẽna kaip zylės – juokiasi, šūkauja Kn.
7. refl. kukčioti: Stirẽnas kaip par galvą mušamas Vžns.
◊ kójomis stirénti menk. mirti, baigtis: Kas geria, tas kójom stirẽna Rš.\ stirenti; atstirenti; išstirenti; nustirenti; pastirenti; parstirenti; prastirenti; pristirenti; sustirenti; užstirenti
Dictionary of the Lithuanian Language.